
Augalija.
Parke pagrindinius plotus užima miškai, pievos ir dirbami laukai. Miškai užima pietinę vienos didžiausių Labanoro-Pabradės girios dalį. Dalis miškų susiformavo buvusiose ariamose, kaimų bei vienkiemių žemėse. Parke daugiausia auga spygliuočių medynai, tarp kurių dominuoja pušynai. Parko miškuose vyrauja pusamžiai medynai. Sengirės daugiausia išlikę tik apie Baluošų ežerą.
Tarp dirbamų laukų ir pievų plotų įsiterpę daug sausų ir šlapių krūmynų, atsiradusių daugiausia iškirtus subrendusius medžius arba užaugus apleistiems plotams. Laikui bėgant, juose atsirado įvairių giraičių, miškelių arba dar padidėjo miškų plotai. Dažnai tokie alksnynų krūmynai tęsiasi palei ežero krantą ir atlieka vandens apsauginę funkciją. Minėtos giraitės plačiau paplitusios Dubingių, Ciūniškių, Miežonių, Laumikonių ir Purviniškių kaimuose, kur įvairesnė augalijos danga. Juose medyną sudaro eglės, ąžuolai, beržai, smėliuose – pušys. Šalia gojelių, trake auga lazdynai, šermukšniai, šaltekšniai, avietės, karklai. Dirvos paviršių paprastai dengia pievų, miško dirvonų augalija. Pasitaiko dilgėlių, jonažolių, žemuogių, mėlynių, garšvų, kiškiakopūsčių, medučių, viržių.
Kalvotam moreniniam regioninio parko reljefui, būdingos pievos, ypač šlapios. Pievos daugiausia susidarę nedideliais ploteliais kalvų ir ežerų pakrantėse. Parko teritorijoje daug drėgnų pievų. Jos apaugę labai įvairia augalija. Vietomis tai grynos žemapelkės, maitinamos mineralizuotais vandenimis, vietomis dalis pelkių jau pereina į aukštapelkes.
Didžiausia saugomų augalų rūšių koncentracija yra Leikštinio ir Purvino ežerų paežerinėse pelkėse. Saugotinų augalų kiekiu išsiskiria statūs miškingi pietiniai dubaklonių šlaitai, ypač apaugę ąžuolynais, išretėję termofiliniai šlaitų pušynai. Sausesnes augimo sąlygas mėgstantys retesni pievų augalai daugiausia klesti įvairaus statumo atviruose šlaituose.
Gyvūnija.
Asvejos regioniniame parke galima sutikti beveik visas Lietuvos miškų žinduolių rūšis – stirnas, briedžius, elnius, šernus. Gausu ir smulkesnių žinduolių. Parko ežeruose arba šalia jų gyvena ūdros, bebrai, audinės, ondatros. Sutinkama 10 šikšnosparnių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
Margas parko ežerų ir upelių žuvų pasaulis: čia gyvena lydekos, ešeriai, lynai, karšiai, unguriai, karosai. Gausu ir mažai vertingų žuvų: aukšlių, plakių, pūgžlių. Asvejos ir Baluošų ežeruose sutinkamos seliavos bei ledynmečio reliktas – ežerinė stintelė. Parke peri daug retų paukščių rūšių: erelis žuvininkas, juodasis peslys, lėlys, kurtinys, švygžda, tetervinai, žalvarnis, juodasis gandras ir kiti reti paukščiai. Purvino ir kitose pelkėse lizdus suka gervės. Maitintis užklysta jūrinis erelis.
